Forumo aktualijos
Skyrybos atrodo paprastas ir nereikšmingas įvykis, kuris zmogaus gyvenime gali nutikti ne karta ir ne du. [:liudesys] Bet ne visi zmones santuokos isirima isgyvena racionaliai ir blaiviai – artimo zmogaus praradimas prilygsta didziuliam stresui, ismusanciam is po koju viso gyvenimo pagrinda. Issiskyre mano drauge....maciau jos skausma,liudesi.... Negali zmogui padeti tokiu atveju,tik lieka pasakyti-,kad skausmas – tik vienas is pasveikimo etapų, todel viena diena jis sumazes, o galiausiai ir pasitrauks. [:sypsenele] [:sypsenele]
Manau, kad skyrybos (nesvarbu ar žmonės susituokę ar ne) yra tikrai nepaprastas ir visai ne nereikšmingas įvykis. Ypač jei tai buvo tau artimas, brangus žmogus. Juk negali kartu praleisto laiko taip imti ir nubraukti. Apsimesti, kad nieko nebuvo. Juk čia laikeisi už rankų, o šiandien pabundi vienas. Nori nenori gyvenimas pasidalina į etapus, prieš ir po.. Visada sakau, kad bet kokie pasikeitimai į gera, bet reikia laiko prie tų pasikeitimų priprasti, atrasti džiaugsmus iš naujo. Kiekvienas sureaguojame savaip - kas parodo daugiau emocijų, kas jas tiesiog uždaro savyje. Padėti galima tokiu atveju - praleidžiant laiką kartu su drauge/u, prablaškant. Kad ir kaip bebūtų - laikas geriausias gydytojas. ;)
Sunku, kai skyrybos įvykta, bet jautiesi vis dar įsipareigojęs ir negali paleisti. Skausmas, transo būsena, išsiblaškymas. Beprasmybės jausmas. Nenoras susitaikyti su esama padėtimi. Sako laikas užgydo žaizdas, o kiek laiko reikia? kaip gyventi iki to momento kada žaizdos užgis? kaip įrodyti sau, kad toliau gali gyventi normaliai?
Esu visa tai patyrusi pati :) Tik vat mano meiles istorija ziauri ir tragiska... Verkiau diena ir nakti... Ir vis klausiau kodel.. :) Atrode tuo metu kad numirsiu... NEs skausmas ne psichologinis slege mane o fizinis... Skaudejo kuna.. I veidrodi pasiziureti bijojau... Bet stengiausi niekam ti neparodyti kaip man sunku.. Nuvaziuodavau kur toliau atverkdavau ir grysdavau... Nes moteriskasis ego neleido parodyti kad man blogai kaip man sunku ir pan... Praejo metai :) As vel sypsausi :) Ir vel sirdis kazko iesko ir dziaugiuosi... Vaistu nuo skausmo nera.. Laikas gydo, bet jis ne visagalis... Kazkada perskaiciau knyga kurios sakiniai labai kazkodel mane tuo metu paveiki... Nes buvo sakoma kad issikirimas kur kas baisiau nei palydeti zmogu anapilin.. O zinote kodel? Mat kai zmogus iskeliauja uztarnauto poilsio Tu zmogus gauni is visu paguodos supratimo.. Tu nelieki vienas.. O kai issikiri.. Kai tik lieki vienas, kiti taves nesupranta.. Dar ne duok Dieve is vyro puses buvo tavo draugai pazystami.. Tu labai daug ko netenki ir lieki vienas realiai vienas su savo skausmu... Man taip pat viena mergaite kuri zinojo mano istorija sako.. "As matau kaip tau skauda...ir begaliu niekuom padeti.." [:liudesys] Taciau kai as sakau ISSIKYREI tai uzdaryk svelniai duris :) Nepalik tarpo (kad neliktu vilciu) per stipriai netrenk nes paciai tik labiau skaudes.. O gyvenimas tesiasi :) Ir supranti koks jis mielas ir malonus... Tu vel gali daryti tai ko negalejai ar buvai pamirsusi tiesiog dziaugiesi kiekviena diena... Greitu laiku iseis api emano istorija knyga, norincioms galesiu atsiusti el. versija ;) Tada kai kuriops merginos supras... Kad nereikia leisti kazkam patapti tavo gyvenimu nes jo nelikus nelikea niekuo ;) JUs bukit tie deimantai ;)
Mergyt jei nori gali man i el . pasta [email protected] parasyti savo istorija kaip kas.. Tikrai patarsiu ir t.t. Mat kaip ir minejau.. Patyriau isdavyste.. vaiko netekti (persileidimas).. Patycias (psihologini smurta).. Taciau as stipresne nei maniau ;)
lty69, lenkiu galva pries tokias moteris! Paciai teko patirt ir prievarta ir smurta....Bet gyvenime lazda turi du galus....viskas tiems,kurie suteike mum skausmo sugrizta bumerangu dvigubai! O mus, moterytes, tokie dalykai tik grudina! Sako Dievulis duoda nesti tiek, kiek esi stiprus pakelti. Vadinas, tu labai stipri, mergyt! Labai noreciau paskaityti tavo knyga, is tiesu sudomino [:sokiruota]
Uzjauciu bLoNdZe....Buvau tave sutikus, mainemes rubeliais,esi tikrai grazi, faina panele....Nenusipelnei tokio elgesio tikrai. Cia jau panasu ne tik i fizini, bet ir psichologini smurta...O dar kai zinai, kad vaikas viska mato ir girdi - dvigubai skaudu...Man buvo panasi situacija....irgi kaip tu sakai issiverki kamputy,issilaizai zaizdas....atrodo tikiesi vis kad gal sikart viskas bus kitaip, gal atsipeikes? gal supras kad seima turi buti pirmoje vietoje? Bet deja deja....Susipranta jie visi anksciau ar veliau, bet dazniausiai per velai,nes moteris buna padejusi jau taska visam sitam. Ir verkia tada jie, nori grizti atgal, sakosi supranta ka prarado, kad daugiau tai nesikartos ir t.t. Bet negi reikia iki sito daeiti, kad jiem dasustu? Laikykis mergyt,buk stipri kad ir ka nusprestum!
